Kokie duomenys bus drabužių ir tekstilės gaminio pase?

Ką konkrečiai turite daryti

ESPR (Reglamentas (ES) 2024/1781) 10 straipsnyje nustatytas, ką turi sugebėti turėti skaitmeninė produkto pase, o 5–7 straipsniuose – kurios informacijos kategorijos pagal nustatytą aktą per produktų grupę tampa privalomomis. Drabužiams ir tekstilei šio nustatyto akto dar nėra, tačiau reglamento struktūra rodo, kokie duomenų tipai yra svarbūs: produkto identifikacija, medžiagos sudėtis, kilmė, cheminės savybės ir duomenys apie remontą bei perdirbimą eksploatavimo pabaigoje. Toliau pateikiamas to, ką iš šių dalykų praktiškai gali tikėtis įmonė, apžvalga.

Ko iš jūsų tikimasi

Produkto identifikaciją fiksuoti

Kiekviena pase prasideda unikaliu produkto identifikavimu: produkto kodu arba modelio numeriu, susijusiu su gamintoju arba importuotoju, kuris yra atsakingas už duomenis. Iš 10 iki 100 darbuotojų turinčiai įmonei tai pirmiausia reiškia administracinį darbą: esami prekių numeriai ir gamybos kodai turi būti vienareikšmiškai susieti su viena skaitmenine pase vienam modeliui arba partijai, be dubliavimo arba supainiojimo tarp sezoninių kolekcinių.

Pluošto sudėtį ir medžiagų duomenis įtraukti

Tekstilės sudėtis yra pagrindiniai duomenys: kokie pluoštai, kokiais santykiais ir ar jų sudėtyje panaudota perdirbta medžiaga. Tai atitinka informaciją, kuri jau yra dabartinėje etiketėje, tačiau pase reikalinga struktūrizuota, skaitmeniškai skaitoma fiksacija, o ne tekstinė eilutė ant žymos. Įmonėms, dirbančioms su keliais tiekėjais, tikslinga dabar jau nuspręsti kaip jos fiksuos pluošto sudėtį ir, kai taikytina, kaip jos pagrindžia sumaišytos medžiagos dalį. Šiam pastarąjam paprastai reikalingas pagrindimas, kuris viršija vien tiekėjo pareiškimą.

Apie cheminį apdorojimą ir mikroplušo išskyrą pranešti

Informaciniai reikalavimai, iš ESPR 7 straipsnio, taip pat yra nukreipti į medžiagas, kurios buvo panaudotos gamybos ar apdorojimo metu, tokias kaip dažai, dangos arba impregnacijos priemonės. Iš to įmonei seka, kad komunikacija su gamybos vietomis dėl kurio cheminio apdorojimo turi būti pranešama turi vykti anksti grandinėje, ne tik sudarant pasę. Be to, platesniame diskurse apie tekstilę taip pat žiūrima į mikroplušo išskyrą skalbimo metu; tai, ar ir kaip tai tampa nuolatine pasės dalimi, dar nepaaiškėjo, tačiau tai yra duomenys, kurie šaltinis (bandymo ataskaita, laboratorinė reikšmė) dabar jau gali būti dokumentuojami. Žr. ar tekstilės mikroplušo išskyra turi būti fiksuojama.

Priežiūrą, remontą ir eksploatavimo pabaigą aprašyti

ESPR 5 straipsnis nurodo tvarumą, pakartotinį naudojimą, remontinimą ir perdirbinimą kaip galimas charakteristikos viršijimo reikalavimus. Drabužiams tai gali reikšti duomenis apie priežiūrą ir remontu galimybes. Iš anksto sukaupusią skalbimo žymas ir priežiūros nurodymus turinčia įmone šią informaciją galima iš naujo panaudoti, nors ryšys tarp skalbimo žymos ir pasės yra klausimas, kurio dar reikia paaiškinti. Taip pat klausimas ar turi būti nurodyta, ar drabužius galima remontuoti priklauso šiam sąrašui: praktiniu požiūriu tai reiškia, kad produkto informacija, kuri dabar yra pardavimų pabaigoje arba kliento aptarnavimo skyriuje, gali vėliau tapti struktūrizuota pačios pasės dalimi.

Atsižvelgti į galimą tvarumą nurodančią skalę

Kalbama apie balą ar panašų rodiklį, susumuojantį produkto tvarumo charakteristikas. Tai, ką tai konkrečiai reiškia drabužiams ir ar tai taps privaloma pasės dalimi, pateikta ties klausimu, ar drabužiai gaus tvarumą rodančią skalę skaitmeninėje produkto pasėje. Iš to, ką iš anksto turi daryti įmonė, yra šaltinio duomenys (medžiaga, kilmė, bandymo rezultatai) turėti tvarkoje, kad skalė – jei ji pasirodys – būtų iš jų išvesta nepertvarkius visos produkto administracijos.

Kur praktikoje nepavyksta

Pirmoji pasikartojanti situacija yra ta, kad šviestuvo sudėtis išvardinta drabužio etiketėje, bet nėra užregistruota kaip atskiras, struktūrinis duomuo produkto administravimo sistemoje — dėl to sudarant pasą jis turi būti iš naujo rankiniu būdu perrašytas iš tūkstančių straipsnių.

Antroji situacija susidaro, kai tiekėjai skirtingose šalyse naudoja skirtingus vienetus arba bandymo metodus tai pačiai savybei, nepažymėjus, kuris metodas buvo taikytas. Tai daro duomenis nepalyginus tarp koleksijų arba sezonų.

Trečia problema yra nuolatinio produktų duomenų savininko nebuvimas įmonėje: pirkimas, kokybės kontrolė ir rinkodarė kiekviena prižiūri savo "produkto" informacijos versiją, turinčią tarpusavio neatitikimus, kurie niekas nepastebi tol, kol nereikia sudaryti paso.

Ketvirta situacija yra ta, kad įmonės iš savo gamybos vietos gauna cheminę informaciją tokia forma, kuri nėra susieta su konkretiu straipsniu ar partija, todėl sudarant pasą ta informacija negali būti tiesiogiai susieta.

Penktoji, dažna situacija yra neaiškumas, kas galės peržiūrėti kokius duomenis ateityje: bendrovės įtaria, kad konkurencingai jautri informacija taps viešai prieininama, o kas iš produkto paso gali peržiūrėti kokius duomenis tai turi niuansų, ir ar įmonės jautrūs duomenys apie drabužius ir tekstilę turi būti atverti viešumoje atskira klausima, kuri neatsakoma automatiškai „taip

Ką galite užfiksuoti

• Kiekvieno prekės numerio apžvalga, kurioje nurodyta skaidulų sudėtis, naudytos žaliavos ir galimas perdirbtos medžiagos dalis su šaltinio nuoroda (tiekėjo pareiškimas, sertifikatas, bandymo ataskaita).
• Naudoto matavimo metodo dokumentacija techninėms vertėms, kad vėliau būtų galima nustatyti, pagal kurią normą buvo nustatytas skaičius.
• Centrinis kontaktinis asmuo arba skyrius, atsakingas už gaminio duomenų aktualumą, įskaitant susitarimus dėl duomenų peržiūros laiko.
• Korespondencija su gamybos vietomis dėl naudotos cheminės apdorojimo, saugomos pagal partiją ar gamybos užsakymą.
• Priežiūros ir remonto informacija, kuri jau dabar yra etiketėse arba kliento paslaugų dokumentacijoje, susumuota į vieną apžvalgą kiekvienam produkto modeliui.
• Vidinis informacijos, laikomas verslo paslaptimi, ir jos priežasčių apžvalga, kaip pasiruošimas klausimui, kuri informacija bus vieša, o kuri ne.